žliugdinti

žliugdìnti, -ìna, -ìno 1. caus. žliugti 1: Žliugdìnk, kad įžliugtum medžiai J. Dar̃ kap sema vandinį, tai iš šito šono žliugdìna [žemę], tai tę kupra daros Lp. 2. caus. žliugti 4. ║ Vakar baisiai mane žliugdìno prakaitas Bgt.